Evangelikų reformatų bažnyčia

Pirmąją Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčia paminėta 1584 m. 1789 m. bažnyčia sudegė. Visose parapijose buvo renkami pinigai jai atstatyti . Buvo atstatyta medinė bažnytėlė. 1816 m. birželio 10 d. bažnyčios daiktų sąraše minimas altorius, kurį puošė krištolinis sietynas, dovanotas parapijiečio Andrzejo Dyliewiczaus. Aplink chorą kabėjo aštuoni skardiniai šviestuvai. 1815 m. parapijiečių lėšomis įrengti nauji vargonai. Krikštykla buvusi gero alavo, pailga. Bažnyčia turėjo nemažai prabangių altoriaus užtiesalų, taurių, servetėlių. Dabartinės Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčios pastatymo data dažnai nurodoma klaidinga – 1877 metai Tiksli data nurodyta marmurinėje lentoje ant vidinės dešinės bažnyčios sienos: „Ganytojui Surinkimo/Kunigui Simonui/Martinui Cumftui/+1895. Kurio rupeszczu pastatyta est szitta bazniczia/1887–1890/ant atminties/sinodas ir parapioniai“. Šventovės statybos pradžią žymi ir data „1887“ šventovės pagrindiniame fasade. Antra, 1884 m. buvo parengtas šios bažnyčios architekto Mackesejevskio projektas. Jis buvo koreguojamas ir 1888 m. parengtas dar vienas variantas . Lyginant šiuos projektus su dabartine bažnyčia, matyti, kad vėliau buvo pristatytos dvi zakristijos presbiterijos šonuose, pasikeitusi bokšto forma. Liudininkų nuomone, bokštas buvęs kitoks. Jis apgriautas per Antrąjį pasaulinį karą. Tuo metu dingo vargonai, varpas. Dabartinė Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčia eklektinė, raudonų plytų, stačiakampė, halinė su keturkampe apsida, atskirta pusapskrite triumfo arka ir stačiakampiu, neišsikišusiu bokštu priekyje. Apsidos šonuose įrengtos dvi zakristijos. Pastatas masyvus, rūstus. Puošnesnis pagrindinis šventovės fasadas. Jo vidurinė dalis iškišta, su trikampiu frontonu, apskritu langu – rozete. Virš jo yra data: 1887. Žemiau įrengtos dvivėrės durys su pusės apskritimo arkos portalu, viršuje dekoruotu pusapskričiu plytų apvadu. Tokie yra ir langų papuošimai, sukuriantys raiškų ritmą, vientisumo įspūdį. Langai stačiakampiai, su pusapskrite arka. Fasadai suskaidyti į tris tarpsnius profiliuotais karnizais su pusapskrite arkada, dantikulais. Toks dekoras pagyvina sienų plokštumas, pabrėžia pastato horizontalumą. Apatiniame tarpsnyje stovi kryželiai – kančios simbolis. Šoniniuose fasaduose sumūryti kontraforsai su akmenų intarpais. Jie sutvirtina sienas ir kuria vertikalų ritmą. Bokštas dviejų aukštų, stačiakampis su aštuonkampe viršūne ir smaile, užbaigta kryžiumi. Karnizai dekoruoti triglifus primenančiais motyvais, pusapskrite stilizuota arkada kaip ir sienos. Kuriamas griežtas vertikalių ir horizontalių detalių ritmas. Bažnyčios vidaus erdvė vientisa, rami. Ją pagyvina įlenktos pusės elipsės formos lubos, kurias skaido lankai. Tarp jų prie langų sumūryti grindis siekiantys lopšiniai skliautai. Jie kuria judrų šešėlių žaismą. Skliautus puošia apskritos angos su apvadu. Kitas svarbus interjero meninis akcentas – vargonų choras. Jis triumfo arkos formos su trimis pusapskritėmis arkomis, kurių vidurinė platesnė. Ji akcentuoja bažnyčios antrinę ašį. Arkų tarpai dekoruoti mentimis, kurios kerta du profiliuotus karnizus. Tarpus tarp jų puošia reljefiniai rombai. Šoninių arkų gilumoje ryškėja aklinos nišos pusapskrite arka. Prieangyje į abi puses yra laiptai į bokštą ir vargonų chorą bei dvi aklinos nišos pusapskrite arka. Už vargonų choro, viršuje, kartojamos trys pusapskritės arkos ir langas. Vizualiai kuriama erdvės perspektyva, ritmiškumas. Pagrindinės bažnyčios durys stačiakampės, pusapskrite viršūne. Jų skydeliai dekoruoti aplikuotais, stilizuotais klosčių ornamentais, aukščiau – dviem aplikuotais pusės disko saulės su spinduliais motyvais. Durų dekoras savitas. Svarbus meninis ir dvasinis interjero akcentas yra sakykla. Ji pastatyta kairėje pusėje, prie sienos, tarp dviejų langų. Sakyklos atrama kvadratinė, masyvi, mūrinė, uždaros formos, su nesudėtingu pėdos ir karnizo profiliavimu. Sakyklos tribūna medinė, aštuonkampė, rėminės skydinės konstrukcijos. Įsprūdos stačiakampės su pusapskrite arka, kraštai profiliuoti. Jos uždarumą akcentuoja viršutinis ir apatinis paprasto profilio karnizai. Šone esančių laiptų turėklas medinis, iš ritmiškai išdėstytų tekintų, grakščių ir pūstų baliustrų. Turėklas jungiamas su presbiterijos tvorele, puošta tokiomis pat baliustromis. Sakykla be nugarėlės, baldakimo, evangelistų atvaizdų arba jų simbolių. Tai būdinga Šiaurės Lietuvos šios konfesijos bažnyčių sakykloms. Sakyklos kontrastingos formos sukuria emocinę įtampą. Altorius paprastas, staliaus darbo, skrynios formos. Pastatytas presbiterijoje, centrinėje bažnyčios ašyje, ant medinės pakylos.

 

Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčia planu, bokšteliu priekyje panaši į Alkiškių (Akmenės r.) evangelikų liuteronų šventovę (1861 m.), Aleksandrijos bažnyčią (1864 m., Skuodo r.). Ji – XIX a. antrojoje pusėje Lietuvoje plitusios eklektikos statinys, kuriame susipina kelių stilių formos, tačiau vyrauja romaninės detalės.

 

Šiaurinė siena (iš Latvijos pusės) smarkiai sušaudyta kulkų - tai antro pasaulinio karo atgarsiai. Nemunėlio Radviliškyje 1944 m. nuo liepos pabaigos iki rugsėjo pradžios vyko mūšiai. Vokiečių įtvirtinimai buvo Latvijos pusėje, o sovietų - Lietuvos.